1. APRAŠO TIKSLAI

Pagrindinis šio aprašo tikslas yra teikti paramą grupuojant bendrus mokymosi rezultatus į branduolinius vienetus, perkeliant, pripažįstant ir patvirtinant pirminio profesinio lygmens mokinių įgytus mokymosi rezultatus, dalyvaujant Europos mobilumo programose.

  1. METODIKA

Nors daugelis šalių padarė didelę pažangą remtis mokymosi rezultatais, apibūdinant ir pateikiant savo turimą kvalifikaciją, esami mokymosi rezultatų aprašymai skiriasi ilgio ir aprašymo metodo požiūriu, todėl sunku juos suprasti ir palyginti. Susitarimas dėl bendrų kvalifikacijų pateikimo principų, pavyzdžiui, naudojamų duomenų bazėse ir kvalifikacijos papildyme, sudarytų sąlygas besimokantiesiems, darbuotojams ir darbdaviams suprasti konkrečios kvalifikacijos turinį ir profilį. Šie bendri principai neturėtų skatinti kvalifikacijų suvienodinimo, bet turėtų padėti vartotojams, mokiniams ar darbdaviams, priimti pagrįstus sprendimus ir orientuotis skirtingose bei sudėtingose švietimo ir mokymo sistemose.

 

2.1 Kaip grupuoti mokymosi rezultatus į branduolinius vienetus?

„EURspace“ projekto kontekste „kvalifikaciniai vienetai“ suprantami kaip nuoseklus žinių, įgūdžių ir kompetencijų rinkinys, reikalingas įgyvendinti pagrindines užduotis, kurios yra tarpusavyje susijusios su stebimais ir patikrinamais siektinais mokymosi rezultatais.

Pagrindinė taisyklė, kaip grupuoti mokymosi rezultatus į vienetus, yra nuoseklumas, tarpusavio ryšys, abipusiškumas ir tarpusavio priklausomybė tarp žinių, įgūdžių ir kompetencijų, susijusių su kiekvienu siektinu rezultatu. Grupuojant mokymosi rezultatus atsižvelgiama į šiuos kriterijus: mokymosi rezultatų santykis su tais pačiais techninių užduočių komplektais; mokymosi rezultatų santykis su tuo pačiu produktu; mokymosi rezultatų santykis su ta pačia gamybos technika.

Kiekvienas kvalifikacinis vienetas susideda iš vieno ar kelių siektinų mokymosi rezultatų, kurie yra tarpusavyje susiję ir sudaro stebimus ir vertinamus mokymosi rezultatus.

Kvalifikaciniai vienetai turėtų būti aprašyti taip, kad jie būtų prieinami kuo labiau nepriklausomai nuo kitų kvalifikacinių vienetų, kad mokymosi rezultatai būtų vertinami tik vieną kartą.

2.2 Kokie yra kvalifikacinų vienetų komponentai?

Kvalifikaciniai vienetai turėtų būti aprašyti pagal bendrą koncepciją, kad būtų galima abipusiškai suprasti kvalifikaciją ir leisti objektyviai palyginti šalis, kad būtų galima patvirtinti ir pripažinti kvalifikacinius vienetus.

EURspace projekto kontekste manoma, kad kvalifikacinis vienetas turėtų būti sudarytas iš šių sudedamųjų dalių:

Bendras kvalifikacijos pavadinimas, su kuriuo susijęs kvalifikacinis vienetas.

Kvalifikacijos nuoroda pagal EKS lygį.

Kvalifikacinio vieneto pavadinimas

Kvalifikacinio vieneto pavadinimas turėtų būti kuo trumpesnis ir turėtų atspindėti mokymosi rezultatų svarbą darbo rinkai. Pavadinimas turėtų atspindėti pasaulinius mokymosi rezultatus, esančius vienete, o ne sutelkti dėmesį tik į kai kuriuos iš jų.

Siektini mokymosi rezultatai

Siektini mokymosi rezultatai yra teiginiai, kurie išreiškia pagrindines technines užduotis, kurias besimokantysis turi atlikti, norėdamas įrodyti konkretų produktą.

Siektini mokymosi rezultatai yra išreiškiami paprastu, trumpu ir objektyviu teiginiu, pradedant veiksmo veiksmažodžio bendratimi, kuris nurodo pagrindinę techninę užduotį, kurią besimokantysis turi atlikti.

♦ Žinios

Žinios tai faktai, principai, teorijos ir praktikos, susijusios su darbo ar studijų sritimi.

♦ Įgūdžiai

Įgūdžiai yra kognityviniai ar kinestetiniai gebėjimai taikyti žinias ir naudoti turimą patirį, kaip atlikti užduotis ir spręsti problemas.

Igūdžiai nusako ką mokinys geba daryti.

♦ Kompetencija

Kompetencija yra įrodytas gebėjimas naudotis žiniomis, įgūdžiais ir asmeniniais, socialiniais ir / ar metodiniais gebėjimais, darbo ar studijų situacijose ir profesiniame bei asmeniniame tobulėjime.

Kompetencija aprašoma atsižvelgiant į tai, ką mokinys mokosi, taikydamas žinias, įgūdžius ir pateikdamas požiūrius, asmeninius, socialinius ir metodinius gebėjimus.

♦ Mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijai

Mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijai yra kokybės reikalavimai, susiję su atlikimu ir kokybės standartais, užtikrinančiais, kad asmuo veikia kompetentingai (reikalaujama pasiekimo kokybė).

Mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijai yra konkrečiai susiję su kiekvienu siektinu mokymosi rezultatu ir atitinkamu žinių, įgūdžių ir kompetencijų rinkiniu.

Mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijai yra suformuluoti taip, kad jie būtų objektyvūs, išmatuojami, stebimi ir suteiktų kokybiškai svarbią informacija apie tikėtinus rezultatus.

 

♦ Galutiniai rezultatai

Galutiniai rezultatai yra rezultatai, gauti produktai ar įrodymai.

Galutiniai rezultatai tiesiogiai susiję su siektinais mokymosi rezultatais ir mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijais, o tai yra stebimas veiklos rezultatas.

Galutiniai rezultatai aiškiai, objektyviai apibūdinami, išreiškiant pagrindinius atitinkamos kvalifikacijos profesinės veiklos įrodymus.

Kodas (jeigu taikoma)

Kvalifikacinio vieneto pavadinime turėtų būti nacionalinis kodas, naudojamas nacionalinėje kvalifikacijų sistemoje (jei taikoma).

Tais atvejais, kai kvalifikacijos performulavimas reikalauja iš naujo išdėstyti esamo kvalifikacinio vieneto aprašymą, siekiant sutelkti dėmesį į mokymosi proceso rezultatus, o ne į dabartinį aprašymą, paremtą mokymosi rezultatais, o ne esamu aprašymu akcentuojant įsitraukimą į mokymosi procesą, bet nekeičiant tikėtinų mokymosi proceso rezultatų, kuriuos pasiektų sėkmingas mokinys, būtų išlaikytas nacionalinėje sistemoje egzistuojantis kodas. Tais atvejais, kai kvalifikacijos pakeitimas taip pat susijęs su, pavyzdžiui, modulių suskaidymu į keletą kvalifikacinių vienetų, kodas turėtų būti priskiriamas taip: nacionalinio kodo, kuriame buvo šie mokymosi rezultatai, priskyrimas, po kurio buvo priskirta žvaigždutė ir sveikasis skaičius (1, 2, 3, …), priskiriamas didėjančia tvarka iš kvalifikacinių vienetų skaičiaus, kuriame buvo išardomas pradinis modulis.

Valandos

Nors „Kvalifikacinio vieneto“ valandų skaičius laikomas neaktualiu suderinamumo procesams tarp šalių kvalifikacijų, visgi valandų skaičius yra rodiklis, padedantis subalansuoti vienetų dydį tarp šalių, ir tai yra pagrindinis ECVET taškų paskirstymo rodiklis.

Kreditai / ECVET taškai

Kad būtų galima išsamiai įvertinti bendrą mokymosi rezultatų svorį kvalifikacijoje ir santykinį vienetų svorį atsižvelgiant į kvalifikaciją, prie kiekvieno kvalifikacinio vieneto turėtų būti nurodytas ECVET taškų skaičius. ECVET taškų paskirstymas kvalifikaciniams vienetams yra labai svarbus kvalifikacinių vienetų patvirtinimo ir pripažinimo procesams, kai mokymosi rezultatai buvo įgyti užsienyje.

Kredito taškų priskyrimas yra svarbus taip pat dėl to, kad kreditai atspindi besimokančiojo pasiektus mokymosi rezultatus. Kreditai nurodo mokymosi rezultatų, įtrauktų į kiekvieną kvalifikacinį vienetą, kiekį ir įgalina juos perkelti ir kaupti, siekiant sukaupti mokymosi rezultatus siekiant įgyti kvalifikaciją arba įgyti kitose aplinkose pasiektų mokymosi rezultatų pripažinimą.

 

2.3 Taikytini principai

Siekiant sutarti dėl bendrų mokymosi rezultatų, reikėtų taikyti šiuos principus:

  1. Siunčiantis ir priimantis partneriai turi sutarti, kad mokymosi rezultatai bus sudaryti iš žinių, įgūdžių ir kompetencijų;
  2. Siunčiantis ir priimantis partneriai neturėtų pakeisti esamų mokymosi rezultatų aprašymų, taip kaip jie yra pateikti nacionaliniu ar institucijos lygmeniu nacionalinėse kvalifikacijų sąrangose, mokymo programose;
  3. Siunčiantis partneris turi nuspręsti kokių mokymosi rezultaų jų mokiniai turi pasiekti stažuotės metu užsienyje;
  • Labai svarbu iš anksto sutarti dėl bendros struktūros ir sintaksės. Eurspace projekto metu buvo sutarta laikytis tokios struktūros apibrėžiant mokymosi rezultatus:
  • Aprašant žinias, naudoti frazę “mokinys žino ir supranta …”
  • Aprašant įgūdžius, naudoti frazę “mokinys geba …”
  • Aprašant kompetencijas, naudoti frazę “mokinys daro …”

Turi būti naudojami standartiniai terminai ir veiksmo veiksmažodžiai.

EURspace projekte buvo nutarta naudoti 1 paveiksle pavaizduotą struktūrą kvalifikaciniams vienetams apibrėžti.

 

1 paveikslas: Kvalifikacinio vieneto komponentai.

 

 

BIBLIOGRAFINĖS NUORODOS

 

Recommendation of the European Parliament and of the Council of 23 April 2008 on the establishment of the European Qualifications Framework for lifelong learning.

Recommendation of the European Parliament and of the Council of 18 June 2009 on the establishment of a European Credit System for Vocational Education and Training.

I PRIEDAS – TECHNINIS LAPAS

  • Šiame apraše pateikiama:
  • teikti paramą grupuojant bendrus mokymosi rezultatus į branduolinius vienetus, perkeliant, pripažįstant ir patvirtinant pirminio profesinio lygmens mokinių įgytus mokymosi rezultatus, dalyvaujant Europos mobilumo programose.

2- Šis aprašas skirtas – Tiksliné Grupé

– profesinio mokymo specialistams;

– mokytojams;

– instruktoriams;

– direktoriams;

– profesinių mokymo centrų direktoriams;

– asmenims dirbantiems su profesinio mobilumo programomis;

– projektų vadovams;

– Europos mobilumo programas koordinuojančių institucijų atstovams;

– mokykloms;

– profesinio mokymo centrams;

– Europos mobilumo programose dalyvaujančioms institucijoms (siunčiančioms, priimančioms, tarpinėms organizacijoms, mokinius praktikai priimančioms įmonėms).

  • Pedagoginio proceso fazė ir pakopa, kurioje priemonė turėtų būti naudojama:

1 etapas: prieš mobilumą

1 žingsnis: Siektinų mokymosi rezultatų nustatymas